Kodėl šilumos siurblys šildo, bet radiatoriai arba grindys lieka vėsūs?

Šilumos siurblys veikia, tačiau radiatoriai atrodo tik drungni, o grindys išlieka vėsios? Tokia situacija nebūtinai reiškia gedimą. Šilumos siurblio veikimas ir šilumos pojūtis patalpoje nėra tas pats: įrenginys gali gaminti šilumą, tačiau jos perdavimas priklauso nuo vandens temperatūros, cirkuliacijos, šildymo sistemos tipo ir pastato savybių. Ypač svarbu atskirti įprastą grindinio šildymo inerciją nuo požymių, rodančių, kad sistemai reikia techninės patikros.

Kodėl veikiantis šilumos siurblys nebūtinai įkaitina radiatorius?

„Oras–vanduo“ šilumos siurblys paima energiją iš lauko oro ir perduoda ją šildymo sistemos vandeniui. Šis vanduo cirkuliuoja radiatoriais arba grindinio šildymo kontūrais ir palaipsniui perduoda šilumą patalpoms. Todėl vien tai, kad veikia kompresorius ar valdymo ekrane rodoma šildymo funkcija, dar nereiškia, kad radiatoriai turi būti karšti.

Šiuolaikinės sistemos dažnai veikia žemesne vandens temperatūra nei tradiciniai katilai. Tinkamai suprojektuotuose namuose radiatoriai gali būti tik šilti, bet vis tiek pakankamai šildyti patalpas. Jų paviršiaus temperatūra priklauso nuo šilumos poreikio, radiatorių dydžio ir į sistemą tiekiamo vandens temperatūros.

Jeigu kambario temperatūra atitinka nustatytą reikšmę, šilumos siurblys gali sumažinti galią arba laikinai sustabdyti šildymą. Tokiu atveju vėsesni radiatoriai savaime nėra gedimo įrodymas. Tačiau jeigu patalpos vėsta, nors įrenginys ilgą laiką veikia šildymo režimu, verta ieškoti priežasties.

Grindinis šildymas turi didelę šiluminę inerciją

Grindinis šildymas reaguoja lėčiau nei radiatoriai, nes šiluma turi pereiti per vamzdžius supantį grindų sluoksnį ir grindų dangą. Betonas ar kitas grindų konstrukcijos sluoksnis sukaupia šilumą, todėl temperatūros pokyčiai vyksta palaipsniui. Dėl šios priežasties įjungus šildymą grindys gali nepasidaryti juntamai šiltos net po kelių valandų.

Panašiai veikia ir temperatūros mažinimas naktį. Grindys kurį laiką išlieka šiltos net sumažinus šilumos tiekimą, tačiau vėliau patalpų temperatūra gali pradėti kristi. Atkūrus ankstesnius nustatymus, sistemai vėl reikia laiko, kad įšiltų grindų konstrukcija.

Todėl grindiniam šildymui paprastai tinka tolygesnis darbo režimas, kai šilumos siurblys pagal automatikos nustatymus palaiko reikiamą temperatūrą. Dažnas sistemos išjungimas ir vėl įjungimas nebūtinai padeda sutaupyti. Kaip paaiškinta straipsnyje „Ar verta palikti šilumos siurblį įjungtą visą parą? Mitai ir faktai“, tinkamiausias režimas priklauso nuo pastato šiluminių savybių, šildymo sistemos ir valdymo nustatymų.

Kokias sistemos vietas verta patikrinti pirmiausia?

Jeigu namuose darosi vėsiau, pirmiausia patikrinkite termostato nustatytą temperatūrą ir šilumos siurblio darbo režimą. Po vasaros ar kitų nustatymų pakeitimų sistema gali būti palikta vasaros režimu, veikti pagal netinkamą grafiką arba turėti per žemai nustatytą pageidaujamą patalpų temperatūrą.

Kitas svarbus veiksnys – šildymo vandens cirkuliacija. Jei radiatoriai šyla netolygiai, dalis grindų kontūrų lieka šalti arba šiluma pasiskirsto tik kai kuriose patalpose, galimos priežastys yra per mažas srautas, oras sistemoje, užstrigęs vožtuvas, netinkamas balansavimas ar cirkuliacinio siurblio problema. Grindinio šildymo kolektoriuje galima patikrinti, ar kontūrai atidaryti ir ar valdikliai rodo įprastą veikimą. Sudėtingesnius hidraulinius reguliavimus turėtų atlikti specialistas.

Taip pat svarbi šildymo kreivė – nustatymas, pagal kurį tiekiamo vandens temperatūra keičiama atsižvelgiant į lauko temperatūrą. Jei kreivė nustatyta per žemai, šaltesniu oru į radiatorius ar grindis gali būti tiekiamas nepakankamai šiltas vanduo. Jeigu ji per aukšta, didėja elektros sąnaudos. Keisti nustatymus reikėtų palaipsniui ir stebėti ne tik grindų ar radiatorių pojūtį, bet ir faktinę patalpų temperatūrą.

Kada vėsios grindys ar radiatoriai rodo gedimą?

Svarbiausias požymis – ne pats paviršiaus vėsumas, o tai, ar sistema pajėgia palaikyti norimą patalpų temperatūrą. Jei namuose komfortiška, o šilumos siurblys dirba stabiliai, vėsoki radiatoriai ar mažai juntamai šiltos grindys gali būti visiškai normalus reiškinys.

Kita situacija, kai kambario temperatūra nuolat krinta, įrenginys veikia ilgai, bet šildymo rezultato nėra. Atkreipkite dėmesį, ar valdiklyje nėra klaidos pranešimų, ar nekrinta sistemos slėgis, ar neįprastai dažnai neįsijungia papildomas elektrinis šildytuvas. Jei pastebėjote neįprastus garsus, nuolatinius slėgio pokyčius arba šildymas staiga suprastėjo, reikalinga techninė diagnostika.

Prieš žiemos sezoną atlikta patikra padeda pastebėti problemas, kol jos netapo rimtesnės. Straipsnyje „Kaip tinkamai prižiūrėti šilumos siurblį prieš žiemos sezoną?“ aptariami valdymo, elektros ir hidraulinės sistemos patikrinimai, svarbūs patikimam šildymui.

Kaip užtikrinti tolygų šildymą ir komfortą?

Nereikėtų spręsti apie sistemos veikimą vien palietus grindis ar radiatorių. Naudingiau kelias dienas stebėti patalpų temperatūrą, šilumos siurblio tiekiamo vandens temperatūrą ir tai, ar skirtinguose kambariuose palaikomas panašus komfortas. Grindiniam šildymui po nustatymų pakeitimo reikia skirti pakankamai laiko, o ne iš karto daryti išvadą, kad pakeitimas neveikia.

Jeigu šildymas netolygus, specialistui verta pateikti konkrečią informaciją: kada problema prasidėjo, ar vėsta visos patalpos, kokia lauko temperatūra ir kokias reikšmes rodo valdiklis. Tai padeda atskirti netinkamus nustatymus nuo cirkuliacijos ar įrangos gedimo.

Tinkamai parinktas ir sureguliuotas šilumos siurblys turi ne tik gaminti šilumą, bet ir efektyviai perduoti ją pastatui. Kai sistemos darbas pritaikytas namo šilumos nuostoliams ir šildymo tipui, komfortą galima palaikyti be bereikalingai aukštos vandens temperatūros ir perteklinių elektros sąnaudų.