Ar verta palikti šilumos siurblį įjungtą visą parą? Mitai ir faktai

Šilumos siurblių savininkai gana dažnai susiduria su tuo pačiu klausimu: ar įrenginį reikėtų išjungti nakčiai arba išėjus iš namų, ar geriau palikti jį veikti visą parą? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kelioms valandoms išjungtas šilumos siurblys turėtų padėti sutaupyti elektros. Tačiau realybėje viskas priklauso nuo pastato, šildymo sistemos ir paties įrenginio valdymo.

Ypač svarbu suprasti, kad šiuolaikinis inverterinis šilumos siurblys nėra skirtas nuolat veikti principu „įjungta–išjungta“. Jo automatikos paskirtis – keisti kompresoriaus galią pagal realų šilumos poreikį. Todėl daugeliu atvejų stabilus darbas yra racionalesnis nei dažnas įrenginio išjungimas ir vėl paleidimas.

Ar šilumos siurblį tikrai reikia išjungti nakčiai?

Trumpas atsakymas – dažniausiai ne.

Jeigu namas šildomas oras–vanduo šilumos siurbliu, visiškai išjungus sistemą temperatūra patalpose pradeda palaipsniui mažėti. Vėliau įjungtas įrenginys turi atkurti prarastą šilumą. Tai nereiškia, kad kiekvienas toks paleidimas automatiškai sunaudos daugiau elektros, tačiau dideli temperatūros svyravimai ne visada yra naudingi komfortui ir sistemos efektyvumui.

Ypač tai aktualu grindiniam šildymui. Betono sluoksnis turi didelę šiluminę inerciją, todėl sistema reaguoja lėtai. Išjungus šilumos siurblį kelioms valandoms, grindys neatvėsta iš karto, tačiau vėliau gali prireikti ilgesnio ir intensyvesnio šildymo.

Dėl šios priežasties dažniausiai racionaliau nustatyti norimą temperatūrą ir leisti automatikai pačiai reguliuoti įrenginio darbą.

Inverterinis šilumos siurblys nėra sukurtas nuolatiniam maksimaliam darbui

Čia slypi vienas dažniausių mitų. Žodis „veikia“ nebūtinai reiškia, kad kompresorius visą parą dirba vienoda galia.

Šiuolaikiniai inverteriniai įrenginiai gali moduliuoti savo galią. Kai patalpose pasiekiama nustatyta temperatūra, šilumos poreikis sumažėja, todėl ir įrenginio apkrova mažėja. Sistema stengiasi palaikyti temperatūrą, o ne nuolat kuo greičiau ją kelti.

Būtent todėl šilumos siurbliai gali būti efektyviausi tada, kai veikia tolygiai ir yra tinkamai suderinti su pastato šilumos poreikiu.

Svarbus ir kitas aspektas – per didelis šilumos siurblys nebūtinai reiškia didesnį komfortą. Jeigu jo galia gerokai viršija realų pastato poreikį, sistema gali dažniau pasiekti nustatytą temperatūrą ir pradėti trumpesnius darbo ciklus.

Mitas: išjungus šilumos siurblį sutaupoma daugiau

Tai ne visada tiesa.

Elektros sąnaudos pirmiausia priklauso nuo to, kiek šilumos namui reikia. Jei lauke šilta, pastatas gerai izoliuotas ir patalpose palaikoma stabili temperatūra, šilumos siurbliui gali reikėti palyginti nedaug energijos.

Tuo tarpu visiškai išjungus sistemą ir leidus namui gerokai atvėsti, vėliau reikės kompensuoti šilumos nuostolius. Todėl vien faktas, kad įrenginys kelias valandas neveikė, dar nereiškia, kad per visą parą elektros buvo sunaudota mažiau.

Daug daugiau naudos galima gauti optimizuojant temperatūrą ir šilumos siurblio valdymą, o ne tiesiog reguliariai jį išjungiant.

Temperatūros mažinimas naktį – kada jis turi prasmę?

Vis dėlto tai nereiškia, kad temperatūros nuleisti niekada nereikia. Nedidelis temperatūros sumažinimas gali būti racionalus, jeigu namuose naktį nėra poreikio palaikyti tokią pačią temperatūrą kaip dieną.

Svarbiausia nepersistengti. Pavyzdžiui, kelių laipsnių skirtumas yra viena situacija, o visiškas šildymo išjungimas – visai kita. Kuo didesnis temperatūros kritimas, tuo daugiau šilumos vėliau reikės sugrąžinti.

Čia gali būti naudingas tinkamai sukonfigūruotas valdymas. Apie tai, kaip šildymo grafikų ir temperatūros kontrolė gali būti pritaikoma kasdieniam gyvenimo ritmui, plačiau nagrinėjama straipsnyje „Ar verta rinktis išmanųjį termostatą šilumos siurbliui? Privalumai kasdieniam naudojimui“.

Lauko temperatūra taip pat keičia atsakymą

Šilumos siurblio darbas nėra vienodas visą sezoną. Kai lauke laikosi keli laipsniai šilumos, įrenginio darbo sąlygos yra palankesnės. Temperatūrai nukritus iki –10 °C ar –15 °C, kompresoriui reikia dirbti intensyviau, todėl efektyvumas natūraliai mažėja.

Todėl žiemą ypač svarbu neleisti namui stipriai atvėsti. Kuo šaltesnis pastatas, tuo daugiau šilumos reikia sugrąžinti. Be to, esant šalčiui gali dažniau vykti lauko bloko atitirpinimo ciklai, kurie taip pat turi įtakos momentiniam sistemos efektyvumui.

Išsamiau apie tai, kodėl šilumos siurblio efektyvumas keičiasi priklausomai nuo oro temperatūros, nagrinėjama straipsnyje „Kaip keičiasi šilumos siurblio efektyvumas skirtingomis lauko temperatūromis?“.

Ką daryti išvykus iš namų?

Jeigu išvykstate kelioms valandoms, paprastai nėra prasmės visiškai išjungti šildymo. Daug racionaliau sumažinti nustatytą temperatūrą, jeigu to reikia.

Ilgesnės išvykos atveju situacija kitokia. Jei namuose nieko nėra kelias dienas, temperatūrą galima sumažinti labiau, tačiau konkreti riba priklauso nuo pastato, šildymo sistemos ir lauko sąlygų.

Svarbu nepamiršti, kad šilumos siurblys ne tik šildo patalpas. Oras–vanduo sistemos gali ruošti ir buitinį karštą vandenį, todėl visiškas sistemos išjungimas reiškia ir šios funkcijos sustabdymą.

Ne mažiau svarbus tinkamas montavimas ir priežiūra

Net ir geriausiai sureguliuotas šilumos siurblys nepasieks optimalaus rezultato, jeigu įranga netinkamai parinkta arba sumontuota. Šilumos poreikis, namo šilumos nuostoliai, šildymo sistemos tipas ir įrenginio galia turi būti vertinami kaip viena sistema.

Todėl šilumos siurblių įrengimas ir priežiūra yra ne tik įrangos sumontavimas. Tinkamas paleidimas, sistemos sureguliavimas ir periodinė techninė priežiūra turi tiesioginės įtakos tam, kaip efektyviai įrenginys dirbs kasdien. Techninės priežiūros metu tikrinamas išorinis blokas, šaltnešio kontūras, filtrai, drenažas, hidraulinė sistema ir elektros dalis.

Tai kaip geriausia naudoti šilumos siurblį?

Daugeliu atvejų geriausias principas yra paprastas: ne nuolat įjunginėti ir išjunginėti įrenginį, o leisti automatikai palaikyti stabilią temperatūrą. Inverterinis šilumos siurblys tam ir sukurtas – jo galia gali būti pritaikoma prie tuo metu esančio šilumos poreikio.

Jeigu namas gerai apšiltintas, šildymo sistema tinkamai subalansuota, o šilumos siurblys parinktas pagal realius pastato poreikius, 24 valandų darbo režimas savaime nereiškia didelių elektros sąnaudų. Priešingai, tolygus veikimas gali būti racionalesnis nei nuolatiniai temperatūros svyravimai.

Svarbiausia ne klausti, ar šilumos siurblys „turi veikti visą parą“, o įvertinti, kokiu režimu jis tuo metu dirba. Būtent temperatūros nustatymai, pastato šiluminės savybės, lauko sąlygos, įrangos parinkimas ir tinkamas valdymas lemia galutinį energijos suvartojimą.