Kaip apskaičiuoti, kokios galios šilumos siurblio reikia jūsų namui?

Renkantis šilumos siurblį, vienas svarbiausių klausimų – kokios galios įrenginio reikia konkrečiam namui. Per mažos galios siurbliui šalčiausiomis dienomis gali tekti dažniau naudoti papildomą elektrinį šildymą, o pernelyg galingas įrenginys gali dažnai įsijungti ir išsijungti, jei jo galia neatitinka pastato šilumos poreikio. Abu atvejai gali turėti įtakos eksploatavimo išlaidoms ir įrangos darbui.

Internete dažnai galima rasti paprastų skaičiavimų pagal namo plotą, tačiau jie tinka tik pradiniam orientyrui. Norint parinkti tinkamą šilumos siurblį, reikia įvertinti pastato šilumos nuostolius, izoliaciją, langus, vėdinimą ir šildymo sistemos tipą. Būtent šie duomenys padeda nustatyti, kokios galios įrenginys bus tinkamas Lietuvos klimato sąlygomis.

Kodėl namo plotas neatskleidžia viso šilumos poreikio?

Du vienodo ploto namai gali turėti visiškai skirtingus šildymo poreikius. Pavyzdžiui, 150 m² naujos statybos A++ energinės klasės namui gali reikėti gerokai mažiau šilumos nei tokio paties ploto senam, neapšiltintam pastatui su nesandariais langais.

Šiluma iš namo prarandama per išorines sienas, stogą, grindis, langus ir duris. Nuostolių atsiranda ir dėl oro kaitos, ypač jeigu pastate nėra efektyvios vėdinimo sistemos arba juntamas skersvėjis. Kuo didesni šie nuostoliai, tuo daugiau šilumos turi pagaminti šildymo sistema, kad patalpose būtų palaikoma norima temperatūra.

Kodėl namo plotas neatskleidžia viso šilumos poreikio?

Todėl renkantis iš skirtingų šilumos siurblių oras–vanduo ir oras–oras sprendimų pirmiausia reikėtų įvertinti ne įrenginių kainas ar deklaruojamą galią, o realų pastato šilumos poreikį.

Kaip preliminariai apskaičiuoti šilumos siurblio galią?

Pradiniam įvertinimui galima naudoti orientacinį skaičiavimą pagal šildomą plotą ir savitąjį šilumos poreikį. Šis rodiklis išreiškiamas vatais vienam kvadratiniam metrui (W/m²) ir apibūdina, kiek šildymo galios apytikriai reikia vienam pastato ploto kvadratiniam metrui.

Skaičiavimo principas paprastas: šildomas plotas dauginamas iš pasirinkto orientacinio galios poreikio. Pavyzdžiui, jeigu 150 m² namo preliminarus šilumos poreikis vertinamas 40 W/m², gaunama 6 000 W, arba 6 kW, šildymo galia.

Vis dėlto 40 W/m² nėra universalus dydis. Gerai apšiltintam namui gali reikėti mažesnės galios, o senam, neapšiltintam pastatui – gerokai didesnės. Be to, skaičiavime turi būti naudojamas tinkamas projektinis šilumos poreikis, o ne vidutinės šildymo sezono sąnaudos.

Preliminarus skaičiavimas padeda suprasti galimą įrenginio galios intervalą, tačiau jo nepakanka galutiniam modeliui parinkti. Jei namas didelis, turi kelis aukštus arba jame planuojama keisti esamą šildymo sistemą, profesionalus šilumos nuostolių įvertinimas tampa ypač svarbus.

Šilumos nuostoliai – svarbiausias galios parinkimo kriterijus

Tiksliausias būdas nustatyti reikalingą šildymo galią – apskaičiuoti pastato projektinius šilumos nuostolius. Atliekant šį skaičiavimą vertinamos atitvarų konstrukcijos, jų šiluminės savybės, langų plotas, sandarumas, vėdinimas ir projektinė lauko temperatūra.

Projektinė temperatūra svarbi todėl, kad šilumos siurblys turi gebėti patenkinti pastato šilumos poreikį ir šaltomis dienomis, o ne tik tada, kai lauke vyrauja teigiama temperatūra. Lietuvos sąlygomis būtina atsižvelgti į konkrečiai vietovei taikomus projektavimo duomenis.

Jeigu pastate atlikta renovacija, pakeisti langai ar apšiltintas stogas, ankstesnis šilumos poreikio įvertinimas gali nebeatitikti dabartinės situacijos. Tokiu atveju naudinga iš naujo įvertinti šilumos nuostolius, o ne automatiškai rinktis tokios pat galios įrenginį, kokį naudojo ankstesnė šildymo sistema.

Kaip šildymo sistema veikia reikalingą šilumos siurblio galią?

Ne mažiau svarbu įvertinti, kokia šildymo sistema įrengta name. Grindinis šildymas paprastai gali veikti su žemesnės temperatūros vandeniu, todėl šilumos siurblys dažnai dirba palankesnėmis sąlygomis. Radiatoriams, ypač senesniems ir mažo ploto, šaltesniu oru gali reikėti aukštesnės vandens temperatūros.

Tai nereiškia, kad name su radiatoriais būtinai reikia didesnės galios siurblio. Reikia atskirti du dalykus: pastatui reikalingą šilumos kiekį ir temperatūrą, kuria šiluma perduodama į patalpas. Netinkamai įvertinus antrąjį veiksnį, pasirinktas įrenginys gali veikti ne taip efektyviai, kaip tikėtasi.

Jeigu planuojama pakeisti seną katilą šilumos siurbliu, verta įvertinti esamų radiatorių pajėgumą, vamzdynų būklę ir galimybę sumažinti šildymo sistemos temperatūrą. Kartais sistemos pritaikymas leidžia pasiekti geresnį rezultatą nei vien didesnės galios įrenginio pasirinkimas.

Kodėl svarbu patikrinti galią esant žemai lauko temperatūrai?

Šilumos siurblio techniniuose duomenyse nurodyta vardinė galia ne visada parodo, kiek šilumos jis pagamins esant dideliam šalčiui. Oras–vanduo įrenginių šiluminė galia ir efektyvumas gali keistis priklausomai nuo lauko temperatūros bei šildymo sistemos vandens temperatūros.

Todėl vertinant konkretų modelį reikia tikrinti gamintojo pateiktus galios duomenis skirtingomis darbo sąlygomis. Svarbu įsitikinti, kad įrenginys gali patenkinti apskaičiuotą namo šilumos poreikį projektinėmis sąlygomis, arba suprasti, kokį vaidmenį atliks papildomas šildymas.

Taip pat būtina įvertinti įrenginio minimalios galios ribą. Jeigu šilumos siurblys negali pakankamai sumažinti savo galios šiltesniu oru, jis gali dažniau įsijungti ir išsijungti. Šis reiškinys vadinamas trumpais darbo ciklais, o jo tikimybę galima sumažinti tinkamai parinkus įrangą ir sureguliavus sistemą.

Ar reikia papildomai skaičiuoti karšto vandens poreikį?

Jeigu šilumos siurblys ruoš ir buitinį karštą vandenį, reikia įvertinti gyventojų skaičių, vartojimo įpročius bei vandens talpos dydį. Tačiau tai nereiškia, kad prie pastato šildymo galios reikia automatiškai pridėti atskirą galią visam karšto vandens poreikiui.

Daugelyje sistemų šildymas ir karšto vandens ruošimas vyksta pakaitomis. Parinkdamas įrangą specialistas įvertina, kaip greitai turi būti pašildoma talpa, kiek karšto vandens reikia šeimai ir ar pasirinktas įrenginys atitiks abu poreikius.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jeigu preliminarus skaičiavimas rodo, kad namui reikėtų, pavyzdžiui, 6–8 kW šilumos siurblio, šio intervalo nereikėtų laikyti galutine rekomendacija. Tinkama galia priklausys nuo konkrečių pastato savybių ir pasirinkto įrenginio darbo parametrų.

Specialistas gali įvertinti šilumos nuostolius, šildymo kontūrus, karšto vandens poreikį ir gamintojo techninius duomenis. Tai padeda išvengti situacijos, kai pasirenkamas per silpnas arba nepagrįstai galingas įrenginys.

„ComfortM“ teikia šilumos siurblių įrengimo ir priežiūros paslaugas. Prieš priimant sprendimą verta aptarti ne tik įrenginio kainą, bet ir jo tinkamumą konkrečiam pastatui, eksploatavimo sąlygas bei šildymo sistemos pritaikymo poreikį.

Tinkamai apskaičiuota šilumos siurblio galia padeda užtikrinti komfortišką temperatūrą, racionalų energijos naudojimą ir patikimą sistemos darbą. Svarbiausia rinktis ne pagal namo kvadratūrą vieną, o pagal apskaičiuotus šilumos nuostolius ir realias įrenginio veikimo sąlygas.