5 požymiai, kad jūsų namų vėdinimo sistema veikia neefektyviai

Gera vėdinimo sistema turėtų veikti beveik nepastebimai. Namuose neturėtų būti tvanku, ant langų neturėtų nuolat kauptis kondensatas, o rekuperatorius neturėtų tapti garsiausiu prietaisu patalpoje. Vis dėlto praktikoje pasitaiko atvejų, kai vėdinimo sistema įrengta, tačiau jos veikimas neatitinka to, ko tikimasi.

Problema ne visada slypi pačiame rekuperatoriuje. Įtakos gali turėti užsikimšę filtrai, netinkamai subalansuoti oro srautai, ortakiai, montavimo klaidos arba netinkamai parinktas įrenginio našumas. Štai penki požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

1. Namuose jaučiamas tvankus oras

Vienas paprasčiausiai pastebimų signalų – patalpose greitai tampa tvanku. Tai ypač jaučiama miegamajame ryte, svetainėje, kai joje susirenka daugiau žmonių, arba virtuvėje po maisto gaminimo.

Jeigu vėdinimo sistema veikia tinkamai, panaudotas oras turi būti nuolat pašalinamas, o į patalpas tiekiamas šviežias. Kai oro apykaita per maža, patalpose kaupiasi anglies dioksidas, drėgmė ir įvairūs kvapai.

Tokiu atveju pirmiausia verta patikrinti, ar neužsiteršę filtrai ir ar sistemos valdiklyje pasirinktas tinkamas veikimo režimas. Taip pat svarbu įvertinti, ar oro srautai buvo tinkamai subalansuoti po montavimo. Vien didesnio ventiliatoriaus greičio pasirinkimas ne visada išsprendžia problemą.

2. Ant langų kaupiasi kondensatas arba didėja drėgmė

Kitas aiškus signalas – per didelė santykinė oro drėgmė. Jeigu rytais ant langų reguliariai matote kondensatą, o vonios kambaryje drėgmė ilgai neišnyksta po maudynių, vėdinimo sistemai gali trūkti našumo arba ji gali būti netinkamai sureguliuota.

Svarbu suprasti, kad vien tik rekuperatoriaus buvimas namuose negarantuoja tinkamos oro apykaitos. Sistema turi pašalinti drėgną orą iš virtuvių, vonios kambarių ir kitų pagalbinių patalpų, o šviežias oras turi būti tiekiamas į gyvenamąsias erdves.

Ilgai išliekanti drėgmė nėra vien komforto klausimas. Nepalankus mikroklimatas gali sudaryti sąlygas pelėsiui, todėl vėdinimo sistemos darbą verta įvertinti dar prieš atsirandant matomoms problemoms. Apie tai plačiau galima paskaityti straipsnyje „Kaip rekuperacija padeda išvengti pelėsio namuose“.

3. Rekuperatorius pradėjo veikti garsiau

Tinkamai suprojektuota vėdinimo sistema neturėtų nuolat erzinti savo skleidžiamu garsu. Jeigu anksčiau įrenginys veikė tyliai, o vėliau tapo gerokai garsesnis, verta ieškoti priežasties.

Viena dažniausių priežasčių – užsiteršę filtrai. Kai oro pasipriešinimas didėja, ventiliatoriams reikia daugiau pastangų palaikyti nustatytą oro srautą. Dėl to gali padidėti tiek elektros sąnaudos, tiek triukšmas. Filtrų priežiūra yra viena paprasčiausių priemonių, padedančių išlaikyti normalų sistemos darbą. Gamintojų rekomendacijos skiriasi, tačiau filtrų būklę verta tikrinti reguliariai, o daugeliu atvejų jie keičiami kas kelis mėnesius.

Taip pat triukšmą gali sukelti per didelis oro greitis ortakiuose, netinkamai parinkti ortakiai arba sistemos balansavimo problemos. Todėl vien filtro pakeitimas ne visada išsprendžia garsaus veikimo priežastį.

4. Oro srautas iš grotelių labai silpnas

Pridėjus ranką prie tiekimo difuzoriaus turėtų būti jaučiamas oro judėjimas. Jei srautas tapo vos juntamas arba vienose patalpose oras juda normaliai, o kitose beveik nejuda, problema gali būti sistemos balanse.

Priežasčių gali būti keletas: užsiteršę filtrai, užspaustas ortakis, netinkamai sureguliuoti difuzoriai, per mažas ventiliatoriaus našumas arba projektavimo klaidos.

Svarbu nebandyti savarankiškai maksimaliai atidaryti visų difuzorių. Vėdinimo sistema turi būti subalansuota taip, kad kiekviena patalpa gautų jai reikalingą oro kiekį. Keičiant vieno difuzoriaus padėtį galima pakeisti oro pasiskirstymą visame tinkle.

Būtent netinkamai sureguliuoti oro srautai ir montavimo klaidos yra tarp problemų, kurios gali lemti neefektyvų rekuperatoriaus darbą. Praktiniai pavyzdžiai aptarti straipsnyje „Dažniausios problemos su rekuperatoriais ir kaip jų išvengti“.

5. Vėdinimo sistema sunaudoja daugiau elektros energijos

Padidėjusios elektros sąnaudos ne visada reiškia, kad pats rekuperatorius sugedo. Kartais priežastis būna daug paprastesnė – sistema dirba didesniu intensyvumu nei turėtų.

Užsikimšę filtrai didina oro pasipriešinimą, todėl ventiliatoriai turi dirbti intensyviau. Panašiai gali nutikti ir tada, kai namuose nuolat naudojamas aukščiausias vėdinimo režimas, nors tokio oro kiekio realiai nereikia.

Jeigu kartu pastebėjote didesnį triukšmą, silpnesnį oro srautą ar prastesnę oro kokybę, verta vertinti ne vien elektros sąnaudas, o visą sistemą. Profesionalus patikrinimas gali parodyti, ar ventiliatoriai veikia tinkamu režimu, ar oro srautai subalansuoti ir ar nėra mechaninių kliūčių.

Kada problema jau reikalauja specialisto?

Jeigu po filtrų pakeitimo ir pagrindinių nustatymų patikrinimo situacija nesikeičia, verta atlikti išsamesnę vėdinimo sistemos diagnostiką. Ypač tada, kai problema atsirado ne iš karto, o po kelių mėnesių ar metų eksploatacijos.

Specialistas gali patikrinti faktinius oro srautus, įvertinti ortakių būklę, ventiliatorių darbą, kondensato nuvedimą ir sistemos balansą. Tai leidžia nustatyti tikrąją priežastį, o ne bandyti problemą spręsti didinant ventiliatoriaus greitį.

Vėdinimo sistemos efektyvumas taip pat turėtų būti vertinamas kartu su kitomis namo inžinerinėmis sistemomis. Pavyzdžiui, tinkamai veikianti vėdinimo sistema padeda palaikyti stabilesnį mikroklimatą, o efektyvus šildymas leidžia tą komfortą pasiekti mažesnėmis energijos sąnaudomis. Ieškantiems sprendimo namo šildymui galima įvertinti ir šilumos siurblius oras–vanduo.

Renkantis šildymo įrangą svarbu vertinti ne tik galią, bet ir konkretaus įrenginio darbo charakteristikas. Tarp „Comfort M“ siūlomų sprendimų yra Daikin šilumos siurbliai ir Thermia šilumos siurbliai.

Efektyvi vėdinimo sistema prasideda nuo tinkamo sureguliavimo

Vėdinimo sistema neturėtų būti vertinama vien pagal tai, ar rekuperatorius įsijungia ir sukasi. Kur kas svarbiau, ar į patalpas patenka pakankamas šviežio oro kiekis, ar efektyviai pašalinama drėgmė, ar įrenginys veikia tyliai ir ar jo elektros sąnaudos atitinka realų poreikį.

Dažniausiai pirmiausia verta patikrinti filtrus ir darbo režimus. Jei tai nepadeda, problema gali būti susijusi su oro srautų balansavimu, ortakiais arba pačiu sistemos projektu. Laiku pastebėjus šiuos požymius galima išvengti didesnių eksploatacijos problemų ir užtikrinti, kad rekuperacinė sistema iš tiesų atliktų tai, kam buvo įrengta.